švilptelti

švìlptelti, -ia (-i, -na), -ėjo Dkš 1. žr. švilptelėti 1: Švìlptelk – atsišauks Dkš. Mėnesienoj išeina senis, kad švilptelna, tuojaus ir atbėga iš ežero jaunikaičiai LMD(Sn). 2. žr. švilptelėti 5: Jis ant rato (dviračio) švilptelė[jo], ir namie Kt. Švilptelia šikšnosparnis virš lauko rš. 3. žr. švilptelėti 6: Kap švìlptels iš kulkosvaidžio! Dg. Kap aš jam švilptelė[ja]u, tai ana ir guli prieg vartų LTR(Vs).